rūbapusė

rū̃bapusė sf. (1), rūbapùsė (2) 1. Rk, Sv skepeta varškei sunkti: Teip prislėgiau sūrį, kad net rūbapusė plyšo Užp. Ar nežinai, kad rū̃bapusę reikia išplaut, iškrėtus varškę Ds. 2. audeklo gabalas kam surišti ar uždengti: Reikia man rū̃bapusės rėčkelei aprišt Užp. Suvyniok blynus rū̃bapusėn ir nunešk artojui Ob. Ar nerasi čystesnės rūbapùsės – ką gi čia tokį puodakilį dedi an sviesto! Sdk. Vilnas surišk rū̃bapusėn Ut.